Parketo grindis galima pamatyti visur, nieko nebestebina vaizdai žurnaluose, kai gyvai jas gali pamatyti kaimyno ar savo namuose. Ši grindų danga puikiai tinka tiek klasikiniame, tiek moderniame ar visai asketiškame interjere. Kadangi parketas visur gausiai reklamuojamas, atrodo jog jis tik ką tik atėjo į interjero dizaino sceną. Tačiau taip nėra. Parketo grindys turi ilgą ir įdomią istoriją.
Dabartinės galimybės dizaino sferoje leidžia rinktis iš begalės įvairių apdailos medžiagų grindims, tačiau parketas nesitraukia iš mados aukštumų, kurdamas prabangą ir jaukumą interjere.
Parketas interjeruose naudojamas jau virš 500 metų ir toliau žavi mus savo dizainu, spalvų ir raštų įvairove bei naujienomis.
Kas yra parketo grindys?
Vėlyvaisiais viduramžiais Europoje, kai viršutinių aukštų kambariai labiau paplito namų ūkiuose, tapo įprasta juos kloti medinėmis lentomis. Perėjimas nuo grubių, šiurkščių lentų prie subtilesnių bei raštuotų lentų vyko palaipsniui. Šis procesas per šimtmečius vyko visoje Europoje vienu metu įvairiuose regionuose ir šalyse. Tai, ką šiandien vadiname parketo grindimis išsivystė iš šio proceso. Suformuotos medienos gabalai įvairių atspalvių ir formų, išdėstyti į sudėtingus raštus tapo nuostabia grindų danga. Parketas naudojamas ir tobulinamas iki šių dienų.
Parketo raštų rūšys
Per šimtmečius buvo išbandyta ir realizuota daug įvairių parketo dėjimo rašto būdų. Garsiausi iš jų buvo:
- Eglutės raštas (angliškai – Herringbone, v raidės, žuvies griaučių raštas)
- Dvigubos eglutės raštas (angliškai – Double herringbone)
- Chevrono raštas (angliškai Chevron arba Hungarian point)
- Basketweave raštas (angliškai Basketweave)
- Mansion weave raštas (angliškai Mansion weave)
- Parketo paneliai arba kartais vadinama parketo mozaika, ji gali būti: Versailles, Albert, Chantilly, Cross, Etoile
Parketo istorija: ankstyvosios dienos.
Tai ką dabar vadintume parketo medinėmis grindimis, atsirado XVI amžiuje Prancūzijos pilyse. Prie jo populiarinimo prisidėjo Catherine de’ Medici jos aplinka ir jos italų stiliaus kultūrinė įtaka įnešta į tuometinę Prancūziją. Žinome, kad tuo metu jos rūmuose 1530 Fontenblo dirbo italų architektai, kurie projektavo renesanso stiliumi rūmų interjerą. Manoma, kad jau tuo metu naudotas parketas. Vėliau, 1620 m., kita de’ Medici, šiuo atveju Marie, savo naujai pastatytuose Liuksemburgo rūmuose Paryžiuje įrengė įmantrų parketą, pagamintą Italijos atvežtine technika. Liuksemburgo rūmai buvo laikomi įtakingiausiu pastatu visoje Europoje, o tai neabejotinai palengvino parketo plitimą ir populiarumą kitose šalyse. Versalio rūmai yra vieni garsiausių ir labiausiai žinomi, kuriuose buvo naudojamas parketas, kaip grindų danga. Juose nuo 1680 m. iki 1789 m. buvo karališkieji namai čia gyveno ir Liudvikas XIV, Karalius Saulė, vienas iš pačių galingiausių to meto Europos monarchų. Jį supančios aplinkos stilius buvo išskirtinai prabangus, architektūros ir interjero dizainas žavėjo visus ir buvo plačiai žinomas bei darė įtaką kitų šalių architektūros ir dizaino stilistikos keitimuisi bei naujų stiliaus atšakų formavimuisi. Versalyje, skirtingai nei daugelyje ankstesnių pilių ir dvarų parketo grindys buvo naudojamos visuose rūmuose, ne tik privatesnėse patalpose. Čia jis buvo naudojamas didžiosiose salėse holuose bei koridoriuose, kur anksčiau tokio tipo rūmuose buvo naudojamas akmuo. Versalyje buvo naudojami dviejų tipų medinio parketo raštai: chevron ir Versailles panelės raštai. Šių raštų ir formų parketas naudotas Versalyje greitai išpopuliarėjo ir paplito kituose Prancūzijos karališkuosiuose rūmuose ir didikų dvaruose, o XVII amžiaus pabaigoje paplito ir buvo priimtas bei gausiai naudojamas visoje Europoje. Ypač jis pamėgtas Vokietijos provincijose, kurios nuo senų laikų garsėjo ilgametėmis aukštos kokybės medienos apdirbimo tradicijomis.
Britanijoje anksčiausiai panaudotas parketas minimas dokumentiniuose šaltiniuose buvo Denmark House Londone, kuris vėliau tapo Somerset House. Jis taip pat buvo įrengtas Karalienės lovos kambaryje Ham House 1673 m., tačiau už šių išskirtinių rezidencijų jis nebuvo dažnai matomas. Samuelio Pepyso Londono bibliotekos piešinyje, apie 1692 m., mums parodytas kambarys su plačiomis, plikomis grindų lentomis. Tuo metu tai buvo priimta labiau pasiturintiems žmonėms. Nors XVIII amžiuje žemyne jo naudojimas tapo vis labiau paplitęs, didelio populiarumos Jungtinėje Karalystėje jis nesulaukė. Lygiai taip pat, kaip rokoko dekoravimo stilius, nuvilnijęs Europą 1730-aisiais, Didžiojoje Britanijoje taip ir nesulaukė didelio populiarumo, taip galima pasakyti apie parketo grindis. Galbūt tai buvo vertinama kaip kažkas nepataisomai susijusio su rokoko interjero šurmuliavimu ir nevisiškai suderinamu su vyraujančiu to laikotarpio anglų stiliumi, o gal britų akimis jis galėjo būti laikomas pernelyg prancūzišku. Britų skonis grindų dangoje skyrėsi nuo žemyno. Vienas didžiausių skirtumų XVIII amžiuje buvo platus kilimų naudojimas interjeruose. Nors šiandien daugelis stebisi mintimi, kad prieš du ar tris šimtmečius buvo plačiai naudojami kilimai interjere, iš tikrųjų tai buvo labai įprasta, ypač turtingesnių žmonių namuose. Kadangi grindys buvo padengtos šiais kilimais, prabangus parketas būtų buvęs nereikalingas. Anglų architektas Isaacas Ware’as 1754 m. rašė, kad „šiuo metu kiliminės dangos naudojimas labai atideda grindų dekoravimą“. Ši praktika tęsėsi visą XVIII amžių ir gerokai iki XIX amžiaus. Nors stiliai keitėsi, britų pirmenybė vis gi išliko kilimams.
Iki 1700-ųjų parketas pasiekė Rusiją ir aristokratija jį labai pamilo. Derino parketą su meile ir rokoko stiliaus pertekliumi. Gamino įmantrias inkrustuotas prabangias grindis visur – nuo imperatorių rūmų iki Sankt Peterburgo dvarų. Gaila, tačiau iki mūsų dienų liko labai nedaug to meto pavyzdžių.
Prancūzijai pasisekė labiau. Prancūzų aristokratija žlugimas XVIII amžiuje nepaliko didelių nuostolių tuometiniai architektūrai ar interjero dizainui. Dauguma didžiųjų rūmų ir dvarų liko nepažeisti. Taigi ne tik išliko daugybė originalių grindų, bet ir buvo daugiau nei pakankamai šablonų, kad įkvėptų naujas parketo dizaino sroves XIX a. ir XX amžiaus pradžioje. 1853–1870 m. Haussmanno atliktas Paryžiaus rekonstravimas parodė didžiulį parketo tendencijos atgimimą ir tuo metu beveik nė vienas elegantiškas Paryžiaus butas neapsieidavo be spindinčių chevron ar eglutės rašto grindų. O Art Deco interjeras buvo dar vienas įkvėpimo šaltinis parketo mėgėjams. Tarpukario JAV be galo pamėgo parketą – jis buvo naudojamas nuo Jazz Age šokių aikštelių iki pačių prabangiausių Niujorko namų interjerų.
Po Antrojo pasaulinio karo parketo naudojimas interjeruose šiek tiek sumažėjo, tačiau išaugusi nauja aistra kilimams nesumenkino ilgalaikio parketo patrauklumo. Jis tiesiog slapstėsi kelis dešimtmečius po jais.
Nuo devinto dešimtmečio parketas vėl aukštumose ypač vertinamas antikvarinės parketo lentos jos naujai atgimsta ne tik grindų dizaine, bet ir balduose. O šiandienos sukurtos naujos parketlentės turi įvairių papildomų savybių: kaip sugeria garsą yra antialerginės, tinkančios šildomoms grindims ir kita…
Renkantis grindų dangą – parketą savo namams net nesusimąstome, kad rūmų ir dvarų prabangos elementas dabar pasiekiamas kiekvienam. Yra begalės formų raštų, tekstūrų, spalvų ir jų apdirbimo būdų. Iššūkis išsirinkti, tačiau išsirinkus sau tinkamą variantą, ši danga turės istorinį prieskonį Jūsų interjero projekte ir kurs ne tik prabangą, tačiau ir jaukumą.