Koks interjero stilius yra klasikinis?
Klasikinis stilius – tai abstrakti sąvoka, kuri apima ne vieną stilių. Tai architektūros laikotarpiuose susiformavusios tam tikros stilistikos pakraipos, kurios turi griežtus kanonus, stilistikos išraiškas, baldų detalizavimo principus, spalvas, dekoravimo ir patalpos modeliavimo savitą suvokimą. Bendri šio stiliaus bruožai – tai simetrija, proporcija, griežtos linijos, aiškūs dekoruoti tūriai, detalių gausa. Klasikinis interjero stilius apima architektūros stilius ir epochas tokios kaip: antika, romanika, gotika, renesansas, barokas, neoklasicizmas ir kt. Kiekvienas iš šių klasikinių stilių turi savo savitumus ir bruožus, kurie skiria vieną stilių nuo kito. Klasikinis namų interjeras dažnu atveju maišomas su modernios klasikos sąvoka. Kai kalba nukrypsta ties klasikiniu stiliumi, reikia daugiau aiškumo, tai bus vienas iš šių stilių atkartojimas ar interpretacija. Dažnu atveju, ką mes vadiname klasika – reikėtų vadinti naująja klasika, moderniąją klasika ar eklektika.
Klasikinis stilius interjere rekomenduojamas ir tinkamas ne kiekvienai erdvei
Klasikos mylėtojams rekomenduočiau projektuotis ar rinktis erdvius namus ar apartamentus, kurie būtų jau suformuoti klasikos principu (pastatus, kurie meną vieną iš norimo suprojektuoti stiliaus laikus) arba patalpas, kurių išplanavimas leistų erdvę taip modeliuoti, jog būtų galima suprojektuoti erdvę klasikinio stiliaus principu. Klasikinio interjero stiliaus idėja ir svarba atsiskleidžia restoruojamuose objektuose, kurie turi išliekamąją istorinę vertę ir reikalauja restoravimo darbų, atkuriant istorinius artefaktus ir laiko sunaikintas detales prikeliant naujam gyvenimui. Jei vis gi norite susikurti savo istorinio laikotarpio interjerą, prieš pasirenkant ar naujai projektuojant labai svarbu, jog projektuojama interjero erdvė turėtų šiuos bruožus:
- Vertikalios formos langus, tokio tipo langai aukština patalpas. Taip pat rekomenduotinas simetrinis jų išdėstymas patalpoje, bent jau vizualus.
- Labai svarbus erdvės kriterijus yra patalpos aukštis. Lubų aukštis privalo būti ne mažesnis kaip 2,7 m ir aukštesnis, jau suformavus nuleistas lubas, jei tokios būtų projektuojamos.
- Interjero erdvė turėtų būti suformuota taisyklingo stačiakampio ar kvadrato principu.
- Išdėstant baldus erdvėje nepamirškite simetrijos ir veidrodinio atkartojimo.
Siekiant geriausio klasikinio interjero dizaino rezultato, labai svarbu jog projektuojama erdvė atitiktų kiek galima labiau klasikinio stiliaus erdvės išdėstymo bei proporcijos principus.
Patalpų išdėstymas klasikiniame stiliaus interjere turi savo taisykles
Klasikinis interjeras – tai ne tik patalpos apipavidalinimas – tai ir tam tikras gyvenimo būdas. Nors Jūs nesiruošiate gyventi Versalio rūmuose, tačiau šis stilius įpareigoja, jog erdvės projektavimas turi atitikti tam tikras taisykles. Įėjimas projektuojamas namo centre, įėjus turi būti holas su laiptais. Ši erdvė skirta sutikti svečius ir reprezentuoti namus. Projektuojamas klasikinis interjeras bute reikalauja kitokio išdėstymo, čia numatoma ne visada simetrinė patalpų išdėstymo schema, be laiptų, o koridorius priimti svečiams numatomas minimalus. Viena iš svarbiausių erdvių klasikiniame interjere – tai svetainė. Priklausomai nuo erdvės išdėstymo galimybių priklausys ir svetainės dydis. Jei svetainė projektuojama centre su laiptų holu numatykite ją didžiausią. Jei ją numatome šone, tai priešingame laiptų šone turi atsirasti šiai patalpai atsvara- valgomasis, biblioteka, darbo kambarys kt. Svarbu jog patalpų išdėstymas plane būtų simetriškas bei proporcingos jų svarbai. Visos pagalbinės patalpos- miegamieji kambariai, virtuvės zona, san. mazgai (išskyrus skirtą svečiams) bei skalbykla turi būti numatytos atskirai nuo pagrindinių namo erdvių (holo, svetainės ir valgomojo). Interjere ryšiai tarp kambarių projektuojami klasikiniam stiliui būdinga anfilada. Anfilada- viena linija einantys kambariai su atskiromis durimis į kiekvieną kambarį.
Klasikinio stiliaus apipavidalinimas : medžiagos, technikos ir spalvų paletės, apšvietimas
Klasikinis stilius – vienas iš labiausiai iššūkių, žinių ir preciziškumo reikalaujančių stilių.
Spalvinį koloritą klasikiniame interjere galima pasirinkti pagal poreikį, tai neturi didelės įtakos, svarbu tik, kad jis atitiktų tos epochos spalvinę gamą bei tradicijas, reikėtų remtis istoriniais šaltiniais, o ne interpretacijomis.
Klasikiniam stiliui būdingi grakščių formų, taisyklingos geometrinės formos gausiai dekoruoti baldai, pagaminti iš kokybiškos medienos ir audinių, kurių raštai atitiktų siekiamos išgauti epochos savitumą.
Šis stilius kuriamas kiekvieną detalę apvelkant į jei skirtą dekorą bei labai viską įrėminant. Dviejų paviršių susikirtimo vietose visada atsiranda jungiamoji dekoratyvinė detalė. Sienų ir grindų apjungimas–grindjuostė arba medinė panelė – cokolis. Sujungimas sienų ir lubų būdingas frizas ar karnizas. Kadangi šis stilius pasižymi detalių gausa reikėtų nepamiršti lubose numatyti moldingų ir lubinių dekoratyvinių rozečių. Labai svarbu jog visos pasirinktos dekoravimo priemonės reprezentuotų Jūsų pasirinktą klasikinį laikotarpį. Sienos klasikiniame stiliuje nepaliekamos tiesiog. Jos projektuojamos su medinėmis panelėmis, tekstiliniais, popieriniais, šilkiniais tapetais, dažytais faktūriniais paviršiais. Viskas klasikiniame interjere aprėminama ir pabrėžiama pvz.: durys- jos numatomos su apvadais, karūnėlėmis, dekoruotais raižiniais. Grindys- pagrindiniuose kambariuose projektuojamos parketlentės ar mediniai skydai su frizu pagal perimetrą, kartais dar projektuojamos akmens masės ar keraminės plytelės taip pat ši danga projektuojama drėgnose patalpose- sanitariniuose mazguose, virtuvės zonoje ir kt. Parinkimas sienų, grindų ir pagrindinių dekoro elementų – tai klasikinio interjero projekto pradžia, tuo jis nesibaigia. Jo dekoravimas audiniais ir baldais labai svarbūs. Baldų apmušalams, užuolaidoms, o kartais ir sienoms naudojamos prabangios medžiagos: šilkas, damastas, aksomas ir medvilnė.
Yra begalė sprendimų klasikinio interjero projektavime, šis stilius reikalauja daug žinių ir noro gilintis į jį nuolatos, juk kiekviena detalė ir meno objektas turi savo istoriją. Detalių gausa apsunkina interjero apjungimą, tai reikalauja tam tikrų sprendimų. Klaskiniai stiliai žavūs, o jo kūrimas įgalina gilintis į specifinias žinias : knygos, aplankyti dvarai , muziejai įkvepia suprasti stilius ir atgaivinti juos šiandienoje.
Klasikinis interjeras – tai prabangos ženklas, jo akcentai tai kolonos, lipdiniai ir įvairūs medžio raižiniai, kaldinto metalo dirbiniai. Visas stilius tai yra vienas meno objektas, kuris praturtinamas klasikinės tapybos darbais, skulptūromis, porceliano lipdiniais bei smulkiais dekoratyviais objektais menančiais senovę. Šis stilius puoselėjamas jį vis papildant detalėmis: dekoratyviomis pagalvėmis, dekoratyviomis užuolaidomis su žakardiniais raštais, gausiai puoštomis dekoratyvinėmis juostelėmis, kutais ir kitais elementais. Koks klasikinis interjeras name be geros kokybės staltiesės, sidabrinių stalo įrankių ar krištolo? Projektuojant klasikinį interjerą, meno objektus, reikėtų rinktis iš antikvariato ar specializuotų parduotuvių, aukcionų. Siūlau vengti plagiato.
Apšvietimas šiame stiliuje nedominuoja ir šviesos perteklius netoleruojamas. Kadangi šis stilius mena praėjusius laikus – tai apšvietimas turėtų remtis autentiškumu. Interjeras neturėtų švytėti, blizgėti. Apšvietimas būtinas tik bendrai erdvei pašviesti ir jis neturėtų būti intensyvus. Erdvėje priklausomai nuo dydžio išdėstomi sietynai, toršerai, sieniniai šviestuvai, šviesa projektuojama prigesinta, neryški. Šiam stiliui nebūdingas taškinis ar emocinis apšvietimas ir modernūs sprendiniai.
Nereikėtų pamiršti jog pasirinkus klasikinį interjerą labai mažai vietos lieka interpretacijai. Pagrindinis klasikinio interjero stiliaus tikslas – autentiškumas.